
Gruodžio pradžioje Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos delegacija – mokytojai Enrika Paškauskienė, Gitana Melnykaitė, Evaldas Kučiauskas ir trys septintos klasės mokinės Milda Domantaitė, Gabija Dubickaitė, Aušrinė Damušytė – turėjo puikią galimybę apsilankyti šventiškoje, Kalėdų dvasia alsuojančioje Vokietijoje. Eseno mieste vyko penktasis tarptautinio Comenius projekto „Europa už saugią ir tolerantišką mokyklą“ dalyvių susitikimas.
Pirmą susitikimo dieną apžiūrėjome mokyklą (Nord-Ost-Gymnasium), kurioje mokosi skirtingų tautybių ir rasių mokiniai. Pastebėjome, kad puikiai bendrauja vokiečiai ir turkai, baltaodžiai ir juodaodžiai. Mokiniai kartu su vokiečių partneriais dalyvavo dviejose pamokose, kur galėjo stebėti mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius, susipažinti su mokymo medžiagos pateikimo metodais. Aišku, įdomiausia buvo tai, jog Vokietijoje geriausias pažymys... vienetas. Mokytojai iš visų septynių projekte dalyvaujančių šalių tuo metu aptarė rudenį nuveiktus darbus. Vėliau, šiek tiek užkandę, mokiniai skubėjo į kepyklą kepti duonos, o mokytojai tuo metu... žaidė kėgliais.
Vakare visi rinkomės į mokyklos aktų salę, kurioje projekto dalyvius pasitiko mokyklos vadovas ponas Udo Brenholtas. Didžiulė staigmena buvo, kai kiekvienos šalies komandą jos gimtąja kalba pasveikino vokiečių mokiniai. Visiems labai patiko įspūdingas mokyklos choro pasirodymas, po kurio visi projekto dalyviai gavo kompaktines plokšteles. Paskui turėjome galimybę sužinoti, kaip Kalėdos švenčiamos kitose partnerių šalyse. Sulaukėme ir Kalėdų Senelio – šventojo Mikalojaus –, kuris visiems vaikams įteikė dovanėles, kartu padainavome dvi kalėdines dainas.
Antrą susitikimo dieną viešėjome Eseno miesto rotušėje. Čia mus šiltai sutiko vienas iš trijų merų ponas Rudis Jelinekas. Beje, Eseno mero kabinetas yra aukščiausiai visoje Vokietijoje – dvidešimt antrame aukšte. Papietavę pasinėrėme į kalėdinės mugės šurmulį, o vakare komandų vadovai lankėsi GOP varjetė teatre.
Trečios dienos rytą vykome į Bochumo miestą. Čia mums buvo surengta ekskursija kalnakasybos muziejuje. Nusileidę į šachtą, matėme, kaip buvo kasama anglis, sužinojome apie kalnakasių darbo sąlygas, galėjome išbandyti net kai kuriuos darbo įrankius. Iš Bochumo važiavome į Villa Hűgel – turtingos ir galingos Krupų dinastijos rezidenciją. Vaikščiodami po milžinišką pilį, sužinojome apie Krupų šeimos iškilimą ir saulėlydį. Supratome, kad turtingi ne visada būna laimingi... Grįžę iš ekskursijos, papietavę, mokiniai skubėjo žaisti kėgliais. Vakare mokykloje vyko viktorina, kuriai klausimus iš anksto buvo parengusi kiekvienos šalies komanda. Buvo smagu matyti, kaip gražiai visi projekto dalyviai bendrauja, nepaisydami kalbos, kultūros skirtumų. Galėjome paragauti tradicinių vokiškos virtuvės patiekalų.
Ketvirta susitikimo diena buvo pati liūdniausia – reikėjo atsisveikinti su draugais ir ruoštis namo. Bet mes, lietuviai, dar suspėjome apsilankyti Aalto operos teatro užkulisiuose. Gidas papasakojo ir parodė, kaip statomos dekoracijos spektakliams, gaminami perukai. Galėjome pasimatuoti net artistų kostiumus. Didžiausią įspūdį paliko liftas, kuriame telpa 821 žmogus, o keliamoji galia net 22 tonos!
Iš teatro skubėjome į Elsos Brändström realinę mokyklą. Su šios mokyklos mokiniais mūsų mokiniai, vadovaujant anglų kalbos mokytojoms, bendrauja elektroniniais laiškais. Taip ir lietuviai, ir vokiečiai tobulina anglų kalbos įgūdžius. Susitikę su mokyklos vadovu Michaeliu Volfu, atidavėme lauktuves iš Lietuvos ir turėjome galimybę susipažinti su labai jaukios mokyklos mokiniais.
Nors ir gaila, savaitė Vokietijoje pralėkė labai greitai. Tačiau liko tai, ko negali sunaikinti laikas – nepamirštami įspūdžiai ir bedravimo šiluma. Dabar belieka laukti kovo mėnesio ir kito susitikimo. Šįsyk keliausime į Turkiją.
Mokytoja Gitana Melnykaitė








































